Bendruomeninė dūminė pirtis Musteikos kaime 2015-08-07.
Vykstant neišvengiamai globalizacijai – sparčiai nyksta tradicijos. Viena iš jų – bendruomeninis dūminės pirties lankymas kaime Tokia tradicija vis dar gyvuoja sename Dzūkijos kaime Musteikoje, kuri yra miškuose prie pat Baltarusijos – Lenkijos sienos. Estai (Voruu regionas) ėjimo praustis į dūminę pirtį tradiciją užfiksavo pateikdami projektą į UNESCO organizaciją, kaip nematerialusis paveldas. Prie to prisidėjo valstybinės institucijos, žiniasklaida. Jiems tai svarbu. Be to tai ir puiki priemonė vystyti dūminės pirties turizmą, pasiūlyti šiuolaikinei visuomenei tradicijomis paremtą paslaugą… Ir Lietuvoje seniau taip savo kūną švarino, atgaivą po darbų ir rūpesčių rasdavo, su kaimynais pakalbėdavo mūsų seneliai, anūkai, tėvai – vyrų ratuose, močiutės, mamos, dukros – moterų ratuose. Pirties garas apgaubdavo mažą bendruomenę, kuri šilumoje natūraliai spręsdavo svarbius klausimus – rūpinimosi vienas kitu, vaikų auklėjimu, ligų prevencija ir pan. Galimybė prisiliesti prie šios tradicijos šį rudenį nusišypsojo Lietuviškos pirties bičiulių draugijos nariams.
Nedidelis būrelis – Ramunė Ž, Saulius S. Antanas M. Viktoras D ir aš, draugijos narių bičiulio Stanislovo M. kvietimu šį savaitgalį dalyvavome bendruomeninės dūminės pirties išsaugojimo talkoje -seminare. Įgyvendintas I darbų etapas – išvalytas sugriuvęs stogas, perdanga, sukiužusi krūsnis, pakeisti naujais supuvę rąstai ir gegnės, pirtis apsaugota plėvele nuo lietaus ir sniego poveikio. Talkos metu vietinis meistras Romas mokė tradicinės medinės statybos subtilybių, o vakare visiems paruošė kitame kaimo gale stovinčią dūminę pirtį, kurios metu pasišvietėm degančios balanos šviesas. Tikra balanos gadynė Svarbu pažymėti, kad tokios pirtys neturi realaus šeimininko. Jos yra bendros ir jas pakaitomis kas šeštadienį kūrena vis kita sodyba. Bėda tik, kad senėjant kaimui – nebėra vyrų, todėl nėra kam tvarkytis. Čia reikalinga pagalba iš šalies. Pradėjus talką atėjo vietinės močiutės padėkoti mums bei papasakojo, kad čia būdamos vaikais prausėsi. Taigi pirčiai apie 100 metų ir dar galės gyvuoti ilgai.
Svarbu paminėti, kad Stanislovas M. su šeima ruošiasi kaip naujakurys čia ir gyventi, todėl jo, vilniečio Žymanto ir dar vieno kaimyno dėka gaivinamas visas kaimas, tradicijos. Pagal projektą bus keičiami, remontuojami tradiciniai stogai, tvoros, pastatai. Pati bendruomenė susitvarkė kapinių tvorą, lieptus, kryžius. Laukia daugybė kitų darbų. Palinkėkime jiems stiprybės.
Po darbų – puikūs Žymanto pietūs, Stanislovo vedama ekskursija po Musteikos senosios bitininkystės muziejų, aplankėme 5 pirtis, pabendravome su vietiniais žmonėmis. Dėkui Stanislovui ir iki kito darbų etapo kuris planuojamas anksti pavasarį – dengsime stogą, darysime perdangą, krausime akmenų krūsnį, persimės vantomis Onutės pirtyje. Kviečiu atvykti į Musteiką.
Egidijus Žukauskas LPBD pirmininkas