Surinko LPBD narys Egidijus Žukauskas.

• Sielai išpažintis, kūnui pirtis. 
• Beržinė vanta - geriausias gydytojas.
• Kelmą prausk neprausęs, vis tiek bus juodas.> 
• Kailiniai krosnies nešildo.
• Seniau sakydavo: „pirty numeti nuo savęs dulkes ir nuodėmes“, todėl pirtį kurdavo ir prieš didžiąsias šventes bei vietos atlaidus.
• Sauna ir moteris kaitina taip pat (suomiai).
• Pirtyje pasivanojai – iš naujo atgimei.
• Lietuvaitės, norėdamos, kad jų veido oda būtų glotnesnė, skaistesnė ir stangresnė (nebūtų raukšlių), girą ne tik gerdavo, bet ir ja prausdavosi, vonias darydavosi – pildavo girą į kubilą ir ten gerai pasimurkdydavo.
• Praeityje lietuviai pirties eidavo dieną, ligi saulės laidos. Ėjimas pirties buvo priskiriamas prie dienos darbų; Šventvakaris prasidėdavo po pirties.
• Gerą sodybą pažinsi iš lojančio šuns, rūkstančios saunos ir judrios šeimininkės (suomiai).
• Karšta sauna geriau nei duonos prikimštas pilvas (suomiai).
• Nesijuok, kad kaimyno pirtis dega.
• Įėjus į pirtį sakoma: - Skalsa lapienė. Išeinant iš pirties: - Dėkui už šilimą!
• Arba: - Dėkui už šiltą garą!
• Užrašai ant senovės Romos termų skelbė: „Pirtis, meilė ir džiaugsmas – iki senatvės kartu”.
• Įsileisk velnią į pirtį – tuoj užlips ir ant plautų.
• Pirtyje nėra griežto reglamento, nurodančio, ką ir kaip daryti, nes vanojimo procesas yra individualus. Svarbiausia čia - gera savijauta.
• Pirtyje vanta brangesnė už pinigą (rusu).
• Ąžuolo vantas reikia rišti rugpjūtį.
• Kaimo žmonių supratimu išties pirtis turėjusi būti "už tėvą šiltesnė, už motiną meilesnė, už seklyčią švaresnė".
• Lietuvių liaudies pasakose dažnai velniai, laumės, raganos naktį, po dvyliktos valandos, rinkdavosi į pirtis ir, radusios besimaudančius, užplakdavo vantomis negyvai.
• Tik barbarai į sauną eina vien praustis