Ernestos misija Rygoje 2011-05-15.
Sveiki bičiuliai,
Kol jūs darbavotės renginyje " Čia visa Lietuva", aš atlikau tą pačią misiją Rygoje.
Tai buvo Europos muziejų atvirų durų naktis. Latvijos pirtininkai pakvietė ir mus dalyvauti. Nedideliame farmacijos muziejuje, atskiroje patalpoje buvo juodos dūminės pirties ekspozicija. Ten buvo ir du senoviniai lopšeliai su kūdikiais parodyti, kad pirtyje buvo ne tik prausiamasi, bet ir gimdoma.
Lubos buvo nukabinėtos kumpiais, dešromis, tikrais kvapą skleidžiančiais lašiniais ( kai žmonės klausdavo kas čia taip skaniai kvepia, tai aš paklausdavau ar jiems kvepia lašiniais ar vantomis, vienareikšmiškai atsakydavo, kad vantomis, o man tiesa pasakius visą laiką tvyrojo pagal nosį kabančių lašinių kvapas :). Taip pat visa patalpa buvo nukabinėta vantomis, įvairiomis žolelėmis, žinoma buvo ir plautai (dviejų aukštų), viduryje sukrauti akmenys. Žodžiu gana paprastai, bet tikroviškai pavaizduota.
Mūsų ten buvo keturiese: trys latviai ir aš. Nutarėme kad jie kvies muziejaus lankytojus į mūsų "Pirties dieną", o aš latvius kviesiu į latvišką. Manęs latviai paprašė atsivežti kuo daugiau šviežių vantų. Turėjau dešimt beržinių, alyvos, ievos, kadagio, šermukšnio ir žinoma visų simpatijas užkariavusias kėnio vantas. Žmonių praeinamumas buvo didžiulis, nors sakė kad praeitais metais buvo dar didesnis. Žmonės ypač klausinėjo kuo skiriasi lietuviška ir latviška pirtis, apie vantų savybes. Šiaip jiems įdomiausia buvo liesti vantas, atpažinti iš kokių medžių jos surištos. Pasakojau kad pas mus labai išpopuliarėjo šaldytos vantos, tai jiems absoliučiai buvo naujiena ir kažkas nuostabaus ir neįtikėtino. Jie taip pat buvo nustebę, kad tokia įvairovė vantų naudojama pirtyje. Kas jau kas, bet kėnio vanta paliko įspūdį kiekvienam apsilankiusiam. Jiems aš duodavau ją pauostyti. Jų reakcija ir alpėjimai mane labai žavėjo. Vos įkvėpus kėnio pasipildavo krūvos klausimų, pradedant iš kur jos gaunamos ir baigiant kur bus " Pirties diena" Lietuvoje. Žodžiu kėnis man buvo nuostabiausias pagalbininkas tiek pradedant pokalbį, tiek užbaigiant. Kas kelintam pašnekovui dovanojau po nulaužtą kėnio šakelę, jie buvo be galo patenkinti ir dėkingi. Kai pagalvoji kiek nedaug tam žmogui tereikia :), vieną vantą net teko padovanoti, nes mergina niekaip negalėjo nuo jos atsiplėšti. Pabaigoje vargšelė kėnio vanta atrodė tokia nupešiota ir nebeišvaizdi. Aš ją padovanojau Latvijos pirtininkui, kuris mielai kvietė kitą dieną važiuoti pas save į pirtį.
Pirmą nakties renginys baigėsi. Išdalinome tikrai nemažą krūvą skrajučių. Manau kad buvo puiki proga pasireklamuoti ir pademonstruoti tautų draugystę. Nors širdimi labai troškau būti su jumis renginyje "Čia visa Lietuva", bet ne ką mažiau džiaugiuosi atlikusį šį bičiulišką pavedimą.
Visada su jumis,
Ernesta