Tinklalapis ruošiamas.
Sveiki, bičiuliai
Norime Jums dar kartą padėkoti už puikiai praleistą laiką, už gerą nuotaiką, smagu buvo vėl Jus visus susitikti.
Šiandien skambino mūsų visų naujas draugas Jonas Vaičiulis iš Punsko ir dar kartą atsiprašė, kad negalėjo būti su mumis iki pabaigos, klausinėjo, ar viskas patiko. Sakė, kad jaunieji punskiečiai, parvažiavę namo iš mūsų ,sekmadienį išūžė visiems galvas kokių stebuklų jie pirtyje pamatė ir sužinojo. Beje šiandien jau skambino ir jie, nori savaitgalį atvažiuoti ir dar daugiau sužinoti.
Iki naujų susitikimų
Rimantas ir Irena
Grįžome iš nepaprastai įspūdingo sąskrydžio. Jeigu reikėtų jį apibūdinti būdvardžiais, jie būtų tokie: svetingas, vaišingas, tarptautinis, linksmas ir naudingas.
Lenkijos lietuviai mus ištisai vaišino, tuo pat metu pasakojo apie savo kraštą, apie lietuvybės saugojimą ir puoselėjimą Lenkijos žemėje. Apdovanojo mus suvenyrais su Punsko simbolika.. Aplankėme Punsko bažnyčią, joje pamatėme išskirtinio dizaino krikštyklą ir labai įdomius žolinių vainikus, kuriuos padaro kiekvienas kaimas Punsko valsčiuje. Tie vainikai būtinai turi būti iš augalų (dažniausiai javų), turėti religinės simbolikos ir dar ką nors aktualaus tam metų laikui. Tikiuosi kas nors įmes jų nuotraukų.
Tada pasižvalgėme pro autobuso langą po apylinkes. Pasirodo punskiečiai visada laimi gražiausių sodybų konkursus apskrityje.
Tada mus vėl maitino restorane "Rūta" Patiekalų pavyzdžius prisegu. Štai taip Lenkijos lietuviai valgo cepelinus. Dar bičiuliai spėjo lenkiško spirito ( ne prisipirkti, bet išpirkti), visi dievagojosi, kad ne sau , o mamai :)
Tada lipom į Metelių apžvalgos bokštą, į piliakalnį, kurio vardo neištariu ir pirmyn pas Silkes.Tiesa, kol vieni lipo, kiti maudėsi, o gal braidžiojo, nebuvo labai aiškiai matyti iš viršaus.
Važiuodami šiek tiek įsiaudrinom, nes bėgo paskutinės ketvirtojo kėlinio minutės, todėl iš autobuso ėjom stovėdami. Nuotrauka numeris du ir trys.
O čia tai bent mus pasitiko stalas kaip per rimtas vestuves. Todėl, kad pirtelė nedidelė, nelabai kam rūpėjo. Visi buriavosi aplink stalą. Nuotrauka nr.4. Vis dėl to pirmininkas galvos nepametė ir naujokus ( tarpelyje tarp vaišių) pirtelėje pakrikštijome, priesaiką išklausėme ir jie tapo garbingais mūsų draugijos nariais. Sveikiname. Po kurio laiko prie mūsų prisijungė Lenkijos jaunieji dzūkai, ir kaip visi žinom, liko sužavėti lietuviškos pirties galia.
Kažin ar būtume atsitraukę nuo stalo, jei ne itin atsakingas pirmininkas. O gaila, žinote ko ten buvo? Pats skaniausias keptos duonos ir sūrio tortas, diddžiaaaausias šimtalapis, dzūkiška banda ant kopūstlapio kepta ir dar šio to užsigerti - viskas naminis, net gira.
Pirmininkas tarė:-Saulė nusileis ir visi į autobusą. Gaila, kad ji leidžiasi taip anksti.
Visų svečių vardu nuoširdžiai dėkojame Irenai ir Rimantui, sūnui ir marčiai bei linksmam anūkui. Jie ne tik palapinę pastatė ir vaišes suruošė, bet ir pasipuošė firminiais Silkių marškinėliais.
Štai toks tarptautinis sąskrydis.
Egle Šl.
